LITUANISTŲ KONFERENCIJA

 ,,MŪSŲ KALBA – MŪSŲ TEKSTAI – MŪSŲ GYVENIMAI“

                      Spalio 11-12 dienomis  Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtotės centras, Seinų lietuvių ,,Žiburio“ gimnazija (Lenkija) kartu su asociacija ,,Lituanistų sambūris“, VU Filologijos fakultetu, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu Seinuose surengė Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų lituanistų konferenciją, skirtą Meilės Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms. Konferencijos tikslas - aktualizuoti Meilės Lukšienės – iškilios visuomenės veikėjos, lietuvių literatūros tyrinėtojos, pedagogės, edukologės, Lietuvos švietimo reformų pradininkės, vienos iš Tautinės mokyklos koncepcijos kūrėjų -  idėjas, svarbias lituanistikai.                   

                      Į gyvą lietuvybės židinį, kurį puoselėja Seinų ir Punsko broliai lietuviai, susirinko gausus būrys garbingų svečių, mokytojų lituanistų bei moksleivių ir studentų iš visos Lietuvos.  Konferencijos dalyvius pasveikino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Nida Poderienė, Ugdymo plėtotės centro Kalbų ir meninio ugdymo poskyrio vedėja Zita Nauckūnaitė, Švietimo ir mokslo ministerijos atstovas strateginių vizijų kūrėjas Ričardas Ališauskas susirinkusiems perdavė ministro Dainiaus Pavalkio linkėjimus.

                      Kalbininkai, literatūros tyrinėtojai, mokytojai lituanistai, mokiniai ir studentai kartu svarstė, kokia humanitarinės kultūros vieta šiandienos visuomenėje, gvildeno lituanistikos atsinaujinimo klausimus, lietuvių kalbos mokytojai skleidė savo darbo patirtis, vyko aštrios diskusijos, kokios kalbos politikos reikia šiandien, kokios idėjos, asmenybės, kūriniai yra atrama dabarties visuomenėje.

                       Pranešimą ,,Vieno gyvenimo tekstas – mūsų gyvenimams“ (Meilė Lukšienė mums) skaitė Viktorija Daujotytė, lietuvių literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė. Ji teigė, jog  ,,Seinai mus drąsina nebijoti, nebijoti būti savimi. Turėkite mokytojų, turėkite savo kalbą – ir būsite drąsūs“. Jai pritarė Antanas Smetona, VU Filologijos fakulteto dekanas, teigdamas, jog ,,tauta visada turi turėti vienijančią idėją. Šiuo metu tai galėtų būti kalba“. Šis pranešėjas susirinkusiems priminė, kad ,,tarmė gyva tol, kol yra atskirtis. Čia, Seinų krašte, ji gyviausia“. Jolanta Zabarskaitė, Lietuvių kalbos instituto direktorė, docentė, kalbėjo apie kalbos tvarumą, apie tai, kas svarbu stiprinant kalbą. ,,Kaip mes žiūrime į kalbą? Ar kaip į priemonę, ar kaip į kūrybos įrankį?“ – retoriškai klausė ši pranešėja, teigdama, jog tik nuo mūsų pačių priklauso, ar mes kalbėsime lietuvių kalba po 25-50 metų. J.Zabarskaitės nuomone, pirmiausia mokinius reikia mokyti raštingumo. Vilniaus šv.Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė, cituodama savo mokinių mintis, nuoširdžiai kalbėjo apie mokytojo darbo prasmę. ,,Mokytojas turi nuolat augti kartu su savo mokiniais. Jis turi nebijoti ginčo, diskusijos, net konflikto. Tikras mokytojas neužstringa visažinystėj“ – teigė ši mokytoja. Konferencijos moderatorius Darius Kuolys, kultūros istorijos tyrinėtojas, visuomenės veikėjas, straipsnių politikos, kultūros, socialinių procesų Lietuvoje temomis autorius, jaunimą  provokavo aštriai diskusijai ,,Mano kartos lietuvybė – kokią turime, kokią kursime?“

                      Konferencijos dalyvius sužavėjo Klaipėdos universiteto Valentino Masalskio vaidybos III kurso studentų spektaklis ,,Lietuviai“ (Gintaras Grajauskas). Neišdildomą įspūdį svečiams paliko pažintis su atmintinomis šio krašto vietomis, apie kurias įdomiai pasakojo gidas Tadas, Seinų lietuvių ,,Žiburio“ gimnazijos istorijos mokytojas. Konferencijos dalyviai lankėsi buvusioje Seinų kunigų seminarijoje, kurioje mokėsi Vincas Kudirka ir Vincas Mykolaitis – Putinas, padėjo gėlių prie paminklo Antanui Baranauskui, kuris atvykęs į Seinus kaip vyskupas čia pasiliko amžiams.

                                                                                      Konferencijos dalyvė Stefanija Navickienė