UŽGAVĖNĖS

                      Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų. Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos.

                      Užgavėnės be Kanapinio ir Lašininio, jų kovos, Morės sudeginimo ant laužo – ne Užgavėnės. Visa tai simbolizuoja nenorinčio pasitraukti mėsėdžio arba žiemos (Lašininio) kovą su žmonių išsiilgtu pavasariu arba pasninku (Kanapiniu), kuris per kitą šventę – Velykas – pagal tradiciją išvejamas. Be Morės ir jos palydos, per Užgavėnes visada gausu triukšmą keliančių kitų persirengėlių, juokdarių ir išdaigininkų. Jų vaikštynės po kaimus tęsiasi nuo ryto iki sutemų. Dažniausiai per Užgavėnes persirengiama žydais, elgetomis, čigonais, jaunavedžiais, daktarais, vengrais.  Demoniškoms būtybėms atstovauja giltinė, velnias, raganos.                     

                      Užgavėnės  mūsų mokykloje taip pat neapsiėjo be Morės ir jos palydos, įvairių persirengėlių, šokių ir žaidimų, ratelių ir, aišku, blynų. Elgetos, čigonai, žydai, daktarai, pakviesti renginių organizatorės Loretos Dambrauskienės, sukosi rately kartu su tądien į svečius atvykusiais Marijampolės krašto Samariečių bendrijos nariais. Gražia švente džiaugėsi iš Kauno pas mus atvykęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Marijampolės skyriaus pirmininkas, žemės ūkio mokslų daktaras Kęstutis Mažeika.

                      Dėkojame visiems, padėjusiems išvyti žiemą iš mūsų kiemo.