Paroda ,,TREMTIES VAIKAI“
Nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki lapkričio 27 d. mūsų mokykloje eksponuojama Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos parengta paroda „Tremties vaikai“. Ši paroda parengta remiantis trimis Stanislovo Abromavičiaus knygomis „Tremties vaikai“. Dešimtyje parodos stendų – prisiminimų ištraukos, ištremtų ir tremtyje gimusių vaikų bei jų šeimų fotografijos, gyvenimo tolimajame Sibire akimirkos.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, 1941–1952 metais iš Lietuvos buvo ištremta 55 350 vaikų iki 16 metų, tremtyje gimė 18 306 vaikų. Paroda ,,Tremties vaikai“ skirta 1949 metų kovo 25-29 d. trėmimų operacijai kodiniu pavadinimu „Priboj“ („Bangų mūša“), kurios metu iš Lietuvos buvo ištremta daugiau nei 32 200 žmonių.
Kviečiame visus mokyklos mokinius, jų tėvelius bei mokytojus aplankyti šią parodą ir praturtinti savo istorines žinias.
Stefanija Navickienė,
Sasnavos pagrindinės mokyklos TUC koordinatorė
1/3 
Respublikinis moksleivių skaitovų konkursas Maironio lietuvių literatūros muziejuje
Šių metų lapkričio 10 dieną Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune vyko tradicinio Respublikinio moksleivių skaitovų konkurso I turas, kuriame pirmą kartą dalyvavo ir mūsų mokyklos 5 klasės mokinė Gabija Maščinskaitė. Tradiciškai konkursantai buvo suskirstyti į dvi amžiaus grupes, kurių kiekvieną vertino kompetentinga komisija. 1–8 kl. moksleivius (59 dalyvius) vertino aktoriai Margarita Bladženauskaitė, Vytautas Gasiliūnas ir Lucija Zorūbaitė, o 9–12 kl. skaitovus (42 dalyvius) – Lukas Alsys, Remigijus Endriukaitis ir Vilija Grigaitytė.
Šiais metais Respublikiniame moksleivių skaitovų konkurse dalyvaujantys 1–12 klasių moksleiviai galėjo pasirinkti du kūrinius: vieną iš šių metų jubiliatų kūrybos: Kazio Binkio, Onės Baliukonės, Simono Daukanto, Juozo Erlicko, Janinos Degutytės, Sigito Gedos, Jono Juškaičio, Donaldo Kajoko, Vinco Kudirkos, Prano Mašioto, Algimanto Mikutos, Violetos Palčinskaitės, Vinco Mykolaičio-Putino, Birutės Pūkelevičiūtės, Mykolo Sluckio, Rimvydo Stankevičiaus, Salio Šemerio, Gražinos Tulauskaitės, Martyno Vainilaičio; antrą – kito autoriaus arba savos kūrybos. Mūsų mokyklos mokinė pasirinko Juozo Erlicko eilėraštį ,,Vėjiniai malūnai“ ir ištrauką iš Icchoko Mero romano ,,Ties gatvės žibintu“ (konkursui ją paruošė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Stefanija Navickienė).
Visą dieną trukusį konkursą lydėjo galybė emocijų, bet labiausiai Gabiją džiugino pati galimybė dalyvauti, pabendrauti su bendraminčiais ir išgirsti vertingas komisijos narių pastabas. Nors į II turą ji nepateko, tačiau sulaukė daug gražių komisijos narių žodžių apie pasirinktus kūrinius ir jų meninį skaitymą ir buvo apdovanota padėka už meninio žodžio puoselėjimą.
Palinkėkime Gabijai sėkmės, kad kitais metais ji taptų šio konkurso nugalėtoja.
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Stefanija Navickienė
01/13
Seminaras ,,NEVERFORGET: MOKYMAS APIE TRAUMINES PATIRTIS ISTORINĖSE VIETOSE“ ir Panerių memorialo aplankymas
Spalio 30 dieną Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete vyko seminaras ,,NEVERFORGET: MOKYMAS APIE TRAUMINES PATIRTIS ISTORINĖSE VIETOSE“, skirtas mokytojams, bibliotekininkams, muziejininkams. Jame dalyvavo dvi mūsų mokyklos Tolerancijos ugdymo centro narės – anglų kalbos mokytoja Inga Lastauskienė ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytoja Stefanija Navickienė.
,,Praeities mes negalime pakeisti, tad kalbėsime apie mūsų konstruojamą santykį su istorija“, – tardama sveikinimo žodį teigė Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa Latvytė-Gustaitienė. Jai pritarė Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinio režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriato vadovas Ronaldas Račinskas teigdamas, kad ,,didelių darbų mes negalime padaryti vieni. Jeigu mes norime būti išgirsti, suprasti, turime patys parodyti empatiją, suprasti kito netektį. Kartais vienos šeimos istorija, autentiškos vietos aplankymas, teisingas jos pristatymas padeda mūsų piliečiams formuoti tam tikrą vertybinį ir emocinį santykį su mūsų istorija“. VU Komunikacijos fakulteto profesorius Rimvydas Laužikas skaitė pranešimą ,,Trauminio paveldo komunikacija: nuo žinių ir artefaktų – link pranešimų, nuo pranešimų – link istorinės atminties “, kuriame pabrėžė, kad ,,paveldo komunikacija – tai ne ,,daiktų rodymas“, o sąmoningas, suplanuotas, prasmingas reikšmių konstravimas“. VU Komunikacijos fakulteto profesorius Arvydas Pacevičius savo pranešime ,,Trauminių patirčių liudijimai egodokumentuose“ aiškino, kas yra egodokumentas (dienoraštis, terminas egodokumentas viešojoje erdvėje vartojamas 11-12 metų) ir kaip galima kūrybiškai jį panaudoti pamokose, pateikė užduočių, skirtų mokiniams, pavyzdžių. Sužinojome, jog ypač daug informacijos holokausto klausimu slepia bendruomenių gyventojų asmeniniai laiškai, dienoraščiai, nuotraukos.
Seminaro dalyviai taip pat aplankė masinių žudynių vietą ir muziejų Paneriuose – kadaise vilniečių pamėgtoje vasarvietėje, kuri Antrojo pasaulinio karo metais tapo žiaurių Holokausto įvykių liudininke. Vaikščiodami po didžiausią nacių organizuotų ir vykdytų masinių žudynių vietą Lietuvoje, negalėjome patikėti, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą gražios Panerių miško apylinkės šalia Vilniaus buvo mėgstamos poilsiautojų, o 1939 m. vietovei netgi suteiktas kurorto statusas. Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorijos tyrimų skyriaus vedėja Neringa Latvytė-Gustaitienė seminaro dalyviams papasakojo, kad Lietuvą okupavus Sovietų Sąjungai, Paneriuose pradėtos statyti degalų saugyklos ir amunicijos sandėliai, iškasta keliolika duobių, kurios vėliau panaudotos kraupioms masinėms žudynėms: 1941–1944 m. naciai ir jų vietiniai pagalbininkai Paneriuose sušaudė nuo 50 000 iki 70 000 žmonių. Dauguma jų buvo Vilniaus ir Vilniaus krašto žydai, likusieji – lenkų pogrindžio kovotojai, Lietuvos vietinės rinktinės kariai, sovietiniai karo belaisviai, romai ir kiti vietos gyventojai. Pirmasis paminklas Panerių aukoms žydams, pastatytas 1948 m., sovietų valdžios buvo greitai nugriautas ir iki Atgimimo Panerių memorialas oficialiai funkcionavo kaip „tarybinių piliečių“, „Vilniaus gyventojų“, „civilių“ žudynių vieta. 1991 m. Panerių memorialas perduotas Valstybiniam Vilniaus Gaono žydų muziejui. Vystant 2014 m. pradėtą Panerių memorialo kompleksinio sutvarkymo projektą, buvusioje masinių žudynių teritorijoje atlikti išsamūs tyrimai, po kurių kardinaliai pasikeitė ankstesnis Panerių masinių žudynių vietos supratimas. Buvo lokalizuoti įvairūs nauji objektai: žudynių vietos, tranšėjos kaliniams, apsaugos postai, buvusių pastatų vietos, vartai. Taip pat paaiškėjo, kad žudynių teritorija yra kur kas didesnė nei manyta anksčiau – ji galėjo užimti net 70 hektarų plotą.
Tolerancijos ugdymo centro koordinatorė Stefanija Navickienė
01/11
RUDENS DERLIAUS ŠVENTĖ
Saulėtą spalio 26 dienos rytą mūsų mokykloje vyko Rudens derliaus šventė, kurioje mes visi – mokiniai, mokytojai ir tėveliai – turėjome progą pasigirti ir parodyti, kokį derlių šiemet išauginome ir surinkome. Visą savaitę mokiniai su tėvelių ir mokytojų pagalba gamino darbelius iš rudens gėrybių. Šių darbelių paroda eksponuojama mokyklos vestibiulyje.
Priešmokyklinukai ir pradinių klasių mokiniai dalyvavo linksmoje viktorinoje, kurioje kiekviena komanda paruošė linksmus prisistatymus. Po to mokiniai varžėsi įvairiose rungtyse: čia jie turėjo atpažinti ir įvardinti daržoves, vaisius, o labiausiai mokiniams galveles teko pasukti stengiantis įvardinti įvairių augalų sėklų pavadinimus. Komandiniam darbui sutelkė užduotis, kurioje reikėjo kuo greičiau išrūšiuoti kaštonus, riešutus bei ąžuolo giles.
Paskutinė viktorinos užduotis buvo pati azartiškiausia ir linksmiausia – tai komandos kapitonų mūšis, kuriame kiekvienos komandos kapitonas užrištomis akimis turėjo skanauti įvairius vaisius bei daržoves ir atspėti jų pavadinimus. Kai kuriems kapitonams teko ir nelabai gardūs kąsneliai: česnakas, čili pipiras, svogūnas, bet komandų kapitonai puikiai susidorojo su išbandymais.
Geriausiai ir išradingiausiai pasirodžiusios komandos laukė malonus prizas – tai Sasnavos Zuikių muziejaus dovana – edukacinė pamokėlė muziejuje. Ją laimėjo 1 ir 2 klasių mokiniai, o kiti viktorinos dalyviai buvo apdovanoti saldžiomis dovanomis.
Aida Varnaitienė,
neformaliojo ugdymo vadovė
01/47